fbpx

Saugios sūpynės vaikams, turintiems negalią – utopija ar reali galimybė?

Saugios sūpynės vaikams, turintiems negalią,  – utopija ar reali galimybė?

Praeitų metų rudens pradžioje atidarytame Sąjūdžio parke įrengtos sūpynės, pritaikytos negalią turintiems vaikams, galėjo tapti realiu inkliuzijos (ar bent jau įtraukties) pavyzdžiu, nes tokiu būdu būtų sudarytos galimybės kartu leisti laisvalaikį supantis visiems (tiek ir negalią turintiems, tiek ir jos neturintiems) vaikams. Visiems prieinami vaikų žaidimų aikštelės įrenginiai galėjo tapti atvirumo skirtingų galimybių žmonėms raiška. Tai būtų puikus Klaipėdos atsivėrimo įvairovei, kitoniškumo priėmimo, segregacijos įveikimo pavyzdys, net ir praktinė inkliuzinės visuomenės kūrimo prielaida. Akcentuotina, kad inkliuzija neįmanoma be kiekvieno asmens buvimo bendrose fizinėse aplinkose kartu su kitais, nepaisant skirtybių. Ir neabejotina, kad įtrauktis (skirtingų galimybių asmenų, šiuo atveju – vaikų,  įtraukimas ir buvimas įvairiose aplinkose kartu su kitais), kaip pirmasis inkliuzijos žingsnis yra labai svarbi. Tačiau, ne mažiau svarbu ir lygiavertės galimybės dalyvauti skirtingose veiklose, aplinkose. Asmenų turinčių negalią įtrauktį, lygiaverti dalyvavimą, vadinasi ir inkliuziją, be kitų svarbių veiksnių, skatina prieinama aplinka. Argumentų pakanka, kad galėtume teigti, jog Sąjūdžio parke neįgaliuosius vienijančių  organizacijų pasiūlytų ir sumontuotų sūpynių, pritaikytų neįgaliesiems, funkcija – daug platesnė, nei „supti“. Tačiau, iš naujo kilusi diskusija dėl šių supynių atitikties reikalavimams ir legitimumo, verčia permąstyti tiek miesto tiek šalies politikos nuostatas neįgaliųjų atžvilgiu.  Šia tema mieste „virė“ diskusijos jau ir 2018 metais. Vienareikšmiško atsakymo nebuvo gauta, tik įvyko faktas – sūpynės buvo pastatytos. Pamėginkime grįžti į temą. Neabejotina, kad visa įranga tiek ir vaikams turintiems negalią, tiek ir jos neturintiems turi būti sertifikuota. Teigiama, kad Sąjūdžio parke sumontuotos sūpynės sertifikuotos vienoje ES šalių, tačiau Kontrolės įstaigos „Inspectum, vertinimu jos neatitinka Lietuvoje galiojančių higienos normų, saugumo reikalavimų, be to, yra nesertifikuotos mūsų šalyje.  „Nežinojimo uždangą“ lyg ir atskleistų faktas, kad rangovas pateikė sertifikatą, kuris galimai skirtas ne tam įrenginiui. Tačiau gilinantis dar labiau, aiškėja, kad nepavyksta ne tik Klaipėdoje, bet ir apskritai mūsų šalyje atrasti sertifikuotų, vaikams, turintiems negalią, pritaikytų sūpynių ar kitų įrenginių. Taip diskusija iš savivaldybės persikelia į nacionalinį lygmenį. Ne viename šalies mieste vaikai, turintys negalią, naudojasi nesertifikuotais įrenginiais (aut. past. Tačiau tie įrenginiai ne viešose vietose, o privačiose teritorijose). Ir taip yra XXI amžiuje!!! Kas galėtų paneigti, kad tai akivaizdus lygių teisių pažeidimas. Dar 2006 metais Jungtinės Tautos paskelbė tarptautinį teisės dokumentą – Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais. Nors Neįgaliųjų teisių konvencija dokumentas, kuriame išvardinta kaip įgyvendinti neįgaliųjų teises, tačiau visos šalies lygmeniu trūksta gerosios praktikos pavyzdžių, o siekiantys tas teises įgyvendinti susiduria su kliūtimis. Lietuvos atstovas, išrinktas į Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių komitetą jau antrai kadencijai – prof. Jonas Ruškus, teigia, kad lygybės ir nediskriminavimo neįgaliesiems gali tekti laukti šimtą metų, jei šalių vyriausybės ir toliau nesiims konkrečių žingsnių užtikrinti žmogaus teisių savo šalyse. Mes nelaukime. Pradėkime, kad ir mažais žingsneliais, nuo savo miesto. Kurkime precedentus Klaipėdoje, tapkime geruoju pavyzdžiu.

Plėtojant šią diskusiją verta paminėti, kad remiantis Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos“ nuostatomis atsakomybė už žaidimų aikštelių, patalpų įrangos priežiūrą ir saugą tenka juos eksploatuojantiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Patys savininkai už žaidimų aikštelių ir/ar patalpų priežiūrą bei saugą atsako tuomet, jei nepaskiria žaidimų aikštelių ir/ar patalpų eksploatuotojo.

Galbūt vertėtų atsižvelgti į tai, kad 2017 metais nuo liepos 1 dienos įsigaliojus reikalavimams dėl vaikų žaidimų aikštelių saugumo, iššūkių patyrė kitų šalies miestų lopšeliai darželiai. Tuomet, panašiai kaip ir šį kartą Klaipėdoje, „Kontrolės akredituota komisija „Inspectum“ neatitikimų rado, net ir tuose įrenginiuose, kurie buvo neseniai įsigyti ir sertifikuoti kitose ES šalyse, ir pateikė išvadą, kad įrenginiai neatitinka saugumo reikalavimų, juos būtina demontuoti.

Visai nesunku rasti ES šalių vaikų žaidimo aikštelių prietaisų gamintojų produktų katalogus. Tie prietaisai yra sėkmingai statomos vaikų aukštelėse ir pramogų parkuose. Gal laikas sodinti prie bendro stalo inspektorius įgaliojančias institucijas ir nuo sankcijų taikymo metodų pereiti prie bendrų sprendimų paieškos.

Autorius:
Nevyriausybinės organizacijos „Likimo laiptai“ logopedė Jūratė Ruškė

Jūratė Ruškė yra visuomeninio komiteto “Vytautas Grubliauskas ir komanda” kandidatė į Klaipėdos miesto tarybą.