fbpx

Lietuvos regioninė politika: reikia pinigų? Pinigų nėra!

Lietuvos regioninė politika: reikia pinigų? Pinigų nėra!

Elida Mantulova
Klaipėdos universiteto rektoriaus patarėja

Lietuvoje jau prasideda treti metai kaip klampojame aukštojo mokslo reformos liūne ir situaciją geriausiai atspindi perfrazuotas Ericho Marijos Remarko knygos pavadinimas „aukštojo mokslo fronte nieko naujo“.

Žvelgdami iš Klaipėdos neramiai laukiame, kuo 2019 metais Vyriausybė mus švietimo srityje nustebins, nes 2018-ieji buvo kupini netikėtumų bei staigmenų. Patyrėme išbandymą aukštojo mokslo įstaigų akreditacijomis bei kai kurių universitetų, tarp jų – ir privačių, vos ne „uždarymu“ de facto, kai jau vyko bendrasis priėmimas. Laimė, po teismų sprendimo buvo prablaivėta. 2018-ieji pažymėti ir skubotu mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimu, ir audringu mokytojų streiku bei gyvenimu ministerijoje.

Jaunimas jau pradėjo rintis, kur stos studijuoti 2019 m., o ministerija tyliai snūduriuoja, vėl tvyro neaiškumas ir įtampa. Visi laukiame.

Kad spengianti tyla taip nerėžtų ausų, pabandykime pasvarstyti apie esybę ir būtį. Klaipėdai pavyko nuo valstiečių ir jų Vyriausybės apginti savo Klaipėdos universitetą. Atliekami universiteto optimizavimo planu „užduoti“ namų darbai. Fakultetų liko 3, vietoje buvusių 7, katedrų sumažėjo iki 20 nuo kadaise buvusių pusšimčio. Bakalauro studijų programų taip pat per pusę mažiau, nes buvusios apjungiamos, stambinamos, siūlomos specializacijos bei gretutinės studijos. Pertvarkoma administracija, atsisakoma daugybės funkcijų ir vietoj to pagal poreikį perkamos paslaugos, pavyzdžiui, valymo.

Tačiau jausmas toks, kad klaipėdiečiai futbolą žaidžia vieni. Regis, Vyriausybė nė nemano vykdyti savo įsipareigojimų. Pinigų žadėtų reformai jau visi metai neduoda nė cento. Ir naujo universiteto Statuto nuo 2018 metų gegužės netvirtina Seime. Taip, regis, lyg tyčia, lyg nori nubausti, atkeršyti regionui už nepaklusnumą ir sugriautus Vyriausybės planus.

Realybė tokia, kad tiesioginiai valstybės asignavimai Klaipėdos universitetui per pastaruosius penkerius metus (nuo 2015 m. iki 2019 m.) sumažėjo 19,59 proc. arba 1,4778 mln. Eur (nuo 7,5428 mln. iki 6,065 mln. Eur). Susidaro įspūdis, kad KU yra paliekamas savarankiškai išsilaikyti, nes valstybės finansavimas jo (valstybinio universiteto) biudžete sudaro tik nuo 28 iki 43 proc. Dalis svyruoja priklausomai nuo ūkiskaitinių užsakymų, projektų laimėjimo, mokančių studentų priėmimo skaičiaus, bet valstybės asignavimų suma sistemingai nuosekliai mažėja – kasmet maždaug po pusę milijono eurų.

KU pajamos 2015–2018 / 2019 mln. Eur

Retorinis klausimas: kaip siekti naujo kokybinio lygio, vykdyti pertvarką, modernizuoti studijų aplinką, kai finansavimas mažinamas, o infliacija siautėja? Universitetas tampa nekonkurencingu ir nepatraukliu darbdaviu. Taip, permanentiškai kartojama rekomendacija efektyviau naudoti lėšas, atsisakyti visko, kas yra perteklius, pagaliau atleisti mokslininkus, paliekant tik tuos, kurie „aukšto lygio“.

Susipažinus su padėtimi tenka visus entuziastus nuraminti: mokslininkams kvalifikacinius reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba (LMT) ir jie galioja visiems, juos galima tik kilstelti, bet ne nuleisti; universiteto veikla priklauso nuo turimų mokslo daktarų, profesorių ir docentų skaičiaus.

Galiu pateikti ir kelis pavyzdžius. Tarkime, norint vykdyti studijų programą universitete, būtina turėti tam tikrą procentą profesorių, o magistrantūros bei doktorantūros studijose dėstyti gali tik mokslų daktaro laipsnį turintys ir atitinkantys tam tikrus LMT reikalavimus dėstytojai. Tai apriboja arba net užkerta kelią į dėstymą įtraukti verslo atstovus-praktikus, kurie dažniausiai neturi mokslų daktaro laipsnio ir nevykdo mokslinių tyrimų, neturi reikiamo kiekio mokslinių publikacijų.

Mokslo daktarų, mokslininkų ir tyrėjų skaičius tiesiogiai siejasi ir su iš valstybės gaunamu finansavimu, t.y. kuo mažiau mokslininkų etatų, tuo mažiau bus galima pateikti vertinimui mokslo darbų, mažiau institucija gaus tiesioginių asignavimų, magistrantūros bei doktorantūros vietų. Be to, palyginamojo vertinimo metu buvo reikalaujama, kad kiekvienai mokslo krypčiai atstovautų mokslininkų su daktaro laipsniu skaičius. Priminsime, kad Lietuvoje pagal teisės aktus yra 47 mokslo kryptys, o KU mokslinę veiklą vykdo 26 kryptyse. Studijų programos turi būti paremtos universitete vykdomais moksliniais tyrimais pagal ŠMM sudarytą mokslo ir studijų krypčių koreliacijos lentelę. Iš viso yra 16 krypčių grupių ir 108 studijų kryptys. Iš jų KU bakalauro pakopoje studijas vykdo 26 studijų kryptyse. Ir visa tai turi padengti reikiamas skaičius mokslo daktarų, atitinkančių LMT nustatomus reikalavimus. Užburtas ratas!

Pasvarstykime hipotetiškai. Tarkime, atleidus 10 klaipėdiečių mokslo daktarų, priimami 3 nauji mokslininkai iš užsienio (tokių idėjų esama, o užsieniečiai už Lietuvoje mokamas algas neis dirbti, todėl teks 1 naujam mokėti kelių buvusių algą). Tada vertinimui pateikiamos mokslinės produkcijos skaičius irgi sumažės daugiau nei tris kartus, mažiau bus gauta balų, atitinkamai mažiau pinigų, mažiau magistrantų ir doktorantų vietų, o tai taip pat yra prarasti pinigai iš universiteto biudžeto. Šiuo metu 40 proc. finansavimo mokslui priklauso nuo formalaus kiekybinio mokslo darbų už kelerius ankstesnius metus vertinimo rezultatų. Po kelerių metų nebebus įmanoma ir tų 3 mokslininkų išlaikyti.

Todėl tie 416 Klaipėdos universitete dirbančių mokslo daktarų ir apie šimtas doktorantų yra universiteto išlikimo bei vystimosi garantas. Jų dėka uostamiestyje yra mokslas, laimimi projektai, kurių lėšos sudaro žymią dalį biudžeto.

Žinoma, skeptikai baksnoja, kad nepakanka čia to mokslo ir jo lygis nepatinka. Bet grįžkime prie finansavimo. KU – 6 mln. Eur, o kitiems universitetams sostinėje po 63 mln. ar 23,6 mln. Eur, Kaune „trys banginiai“ gauna po 22,9 mln., 26 mln. ir 30,7 mln. Eur. Štai toks požiūris į valstiečių propaguojamą bei „mylimą“ regioninę politiką. Kalbos ir deklaracijos nepagrįstos finansavimu – tik plepalai ir tuščias politikavimas.

Ir neįmanoma pagrįsti finansavimo mažinimo KU studentų mažėjimu, nes studentų mažėja visuose (išskyrus du – LSMU ir LMTA) universitetuose. Ir kai kuriuose gerokai didesniais skaičiais nei KU, tačiau finansavimas ten didinamas.

Lietuvos valstybės asignavimai valstybiniams universitetams 2017–2019 m. mln. Eur

Abejojantiems Klaipėdos universitetu ir jo gyvybingumu galima priminti, kad jis, nepaisant valstybės-pamotės požiūrio ir pastangų, užima 115 vietą tarptautiniame regioniniame reitinge (QS University Rankings: EECA 2019) ir tai aukštesnė vieta už daugelį Lietuvoje bei gretimose šalyse esančių universitetų (etikos sumetimais neminėsime, visi besidomintys gali pasitikrinti – prieiga atvira).

O 2018 m. atliktas MOSTA lyginamasis tarptautinis vertinimas turėtų priversti sostinėje įsitaisiusius strategus susimąstyti. 61 ekspertas iš užsienio įvertino 114 vienetų, kurie priklausė 30 institucijų (14 valstybinių universitetų, 3 nevalstybiniams universitetams, 13 mokslinių tyrimų institutų). Vertinta iki 5 balų, ir nuo 4 iki 5 įvertinti vienetai pripažinti vykdančiais aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus. Du iš aštuonių (ketvirtadalis) KU vienetų buvo įvertinti aukštais balais (istorijos ir archeologijos – 4,35, o ekologijos ir aplinkotyros bei biologijos – 4,0). Vienas iš jų pateko tarp 10 proc. geriausiai visos Lietuvos mastu įvertintų mokslo institucijų vertinimo vienetų (užėmė 10–13 vietą, tarp 114). Kitas KU vienetas užėmė 26 vietą iš 114 vienetų. Pažymėtina, kad tik 3 iš 114 vertintų Lietuvos aukštojo mokslo vienetų gavo aukščiausią balą – 5.

Žinoma, norėtųsi, kad kuo daugiau KU mokslo vienetų būtų gavę pačius aukščiausius įvertinimus, tačiau daug ką lemia finansavimas. Universitetas kol kas pajėgia finansuoti du mokslo institutus, tai ir turi du stiprius, aukšto tarptautinio lygio mokslo vienetus veikiančius keliose mokslo kryptyse. Norint daugiau, reikia daugiau pinigų, o asignavimai sistemingai mažinami.

Daugiau nei trečdalis (36 proc.) – 41 Lietuvos aukštojo mokslo vienetas iš 114 buvo įvertinti nuo 2 iki 2,99. Šių vienetų vykdomų mokslinių tyrimų lygis yra patenkinamas, jie vykdo svarbius mokslinius tyrimus tačiau per mažai sąveikauja su privačiu sektoriumi, sprendimų priėmėjais, visuomene. Tačiau tokie vienetai turi potencialą išlaikyti jo patenkinamus ar geresnius įvertinimus. Taigi, yra perspektyvūs, tik reikia išteklių jų veiklai stiprinti. Tarp jų patenka ir 6 KU vertinimo vienetai. Pastebėtina ir tai, kad KU vertinimo vienetų įverčiai 2018 m. yra geresni nei 2014 m., taigi, augimas prie mažinamo finansavimo vis tiek yra. Teigiamos tendencijos, svarbu, išlikti ant šios bangos ir tęsti darbus. Be to, 2019 m. sukanka 60 metų, kai nepertraukiamai veikia Klaipėdos universiteto padaliniai.

Ilgalaikėje perspektyvoje kokybiškam gyvenimui Klaipėdoje užtikrinti būtinas aukštasis universitetinis mokslas bei juo grįstos studijos. Ypač kryptys, susijusios su ekologija, inžinerija, sveikata ir mūsų unikalaus krašto kultūra bei istorija. Matydami valstybės-pamotės veiksmus,  vietiniai Klaipėdos politikai, neišvengiamai turės prisiimti vis daugiau atsakomybės ne tik dėl bendrojo lavinimo, bet ir aukštojo mokslo, nes tai labai tampriai tarpusavyje susiję klausimai. Universitetas yra vienas iš svarbių veiksnių, kad regione turėtume šiuolaikinei mokyklai parengtų motyvuotų mokytojų bei Lietuvoje aukštai vertinamų gimnazijų.

Taigi, su viltimi palūkėkime. Galbūt senas-naujas ŠMSM ministras – praktikas, beveik žemietis ir pedagogas, bus atsparus Vyriausybės vykdomai regionų silpninimo politikai.

Elida Mantulova