Paspirtukai ir dviračiai nori dėmesio

Prieš kokį pusmetį ar metus kažkur interneto komentaruose pamačiau leptelėjimą (gal Šimašiaus), kad į Vilnių vienu metu yra nusitaikiusios 3 elektrinių paspirtukų nuomos įmonės. Dar visai nesenai klausiau vieno pažįstamo Vilniaus politiko, kaip ten jos ruošias ateit ir ar nebijo konkuruot. Sako, jos viskuo ten pačios rūpinas, o tokią paslaugą teikt buvo nusiteikusios gal net daugiau nei 3, net 6 ar 7. Krapštau galvą, netikiu. Skaičius didelis. Prieš kelias dienas priešrinkimine nuotaika buvo pranešta žinia, kad ateina net 5 įmonės vienu metu. Kolkas atrodo gan realu.

Mindaugo Milinio nuotrauka (iš straipsnio delfi.lt)
Continue reading

Pusantro programerio savivaldybei

Kurį laiką bandžiau suprast kodėl kai kurios IT paslaugos savivaldybėj atrodo ir veikia nelabai kaip, palygint su taip, kaip bent jau IT srity dirbantys žmonės, suprantam. Bendrauju ir dabar su specialistais, vienam projektui net rašiau vertinimą balais, siūlau idėjas, sprendimus ir savanorišką pagalbą, kurią įformint nėra taip paprasta, o pinigų už tai nenoriu, nes tada kyla abejonių ir dėl interesų, ir įsipareigojimai, kurie su savanoriška pagalba jau nebedera.

Pusantro programerio rymo panarinęs galvą
Continue reading

Krepšeliai, krepšeliai, krepšeliai visiems

Prieš ~5 metus Klaipėdoj buvo sugalvota ir vėliau įvykdyta „Sporto reforma“. Jos pirmo etapo esmė – nemažai sporto šakų, kurios buvo finansuotos iš biudžeto, atskirtos ir joms buvo pasiūlyta naudotis „sportuojančio vaiko“ programa. Naudotis gan paprasta – surenki kažkiek vaikų (ne mažiau 12) ir už kiekvieną vaiką gauni ~18€/mėn. Manau tai buvo geras sprendimas, kurį reiktų toliau plėtoti. Apie tai šiame straipsnyje.

Continue reading